Rinkos struktūra


 Baltijos šalių vertybinių popierių rinką sudaro:

  • Nuosavybės vertybinių popierių rinka
  • Skolos vertybinių popierių rinka

Nuosavybės vertybiniais popieriais galima prekiauti tokiose subrinkose:

  • Akcijų subrinka
    akcijos ir depozitoriumo pakvitavimai dėl akcijų
  • Pasirašymo teisių subrinka
    vertybiniai popieriai, kurie suteikia teisę įgyti akcijų pasirašymo arba keitimo būdu
  • Pirminio viešo platinimo subrinka (tik Vilniaus ir Rygos vertybinių popierių biržose)
    taikoma platinant naujos emisijos akcijas, išleidžiamas didinant bendrovės įstatinį (akcinį) kapitalą papildomais įnašais
  • Viešo akcijų pardavimo subrinka (tik Vilniaus vertybinių popierių biržoje)
    skirta valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimui viešo akcijų pardavimo būdu, taip pat joje gali būti parduodami akcijų paketai, jeigu jie atitinka prekybos taisyklėse įtvirtintą akcijų paketo sąvoką
  • Oficialaus pasiūlymo subrinka skirta šalies Vertybinių popierių komisijos įregistruotų oficialių pasiūlymų įgyvendinimui
  • Fondų subrinka skirta prekiauti kolektyvinio investavimo subjektų investiciniais vienetais ar akcijomis

Skolos vertybiniais popieriais galima prekiauti šiose subrinkose:

  • subrinkoje, kurioje sudaromi automatinio įvykdymo sandoriai (pavedime turi būti nurodytas pajamingumas procentais)
  • subrinkoje, kurioje sudaromi tiesioginiai sandoriai (pavedime turi būti nurodyta vertybinių popieriaus kaina procentais nuo nominalios vertės, įskaitant sukauptas palūkanas -vertybinių popierių biržose NASDAQ OMX Tallinn, NASDAQ OMX Riga ir NASDAQ OMX Vilnius)
  • naujų emisijų subrinka, kurioje organizuojami pirminiai skolos VP aukcionai (NASDAQ OMX Riga ir NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržoje)

Prekyba vertybiniais popieriais vyksta dvejose prekybos sistemose:

  • INET - sistema prekybai akcijomis
  • SAXESS - sistema prekybai skolos vertybiniais popieriais, ir specialiųjų procedūrų vykdymui (viešas akcijų platinimas (IPO), oficialus siūlymas (tender offer), viešas pardavimas (public sales).  

Prekybos sąrašų struktūra

 

Baltijos šalių vertybinių popierių biržos turi bendrus prekybos sąrašus (žemiau nurodyta jų struktūra), į kuriuos yra įtraukiami visose Baltijos biržose listinguojamų bendrovių vertybiniai popieriai. Tačiau teisiniu požiūriu, kiekvienos šalies bendrovės yra listinguojamos vietinėje rinkoje, t.y., Latvijos bendrovių vertybiniai popieriai yra įtraukti į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Riga prekybos sąrašus, Estijos bendrovių vertybiniai popieriai – į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Tallinn prekybos sąrašus, Lietuvos bendrovių vertybiniai popieriai – į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius prekybos sąrašus, o kiekvienos šalies rinkos priežiūrą vykdo tos šalies vertybinių popierių rinkos priežiūros institucija.

Vertybinių popierių, kuriais prekiaujamavertybinių popierių biržose NASDAQ OMX Vilnius, NASDAQ OMX Tallinn ir NASDAQ OMX Riga , prekybos sąrašų struktūra:

  • Baltijos Oficialusis prekybos sąrašas
  • Baltijos Papildomasis prekybos sąrašas
  • Baltijos Fondų prekybos sąrašas
  • Baltijos Skolos vertybinių popierių prekybos sąrašas

Baltijos Oficialusis prekybos sąrašas
Į Baltijos šalių biržų Oficialųjį prekybos sąrašą yra įtraukiami į biržų NASDAQ OMX Vilnius, NASDAQ OMX Tallinn ir NASDAQ OMX Riga Oficialiuose prekybos sąrašuose esančių bendrovių vertybiniai popieriai. Tam, kad bendrovė būtų įtraukta į Oficialųjį prekybos sąrašą, ji turi būti aktyviai vykdžiusi savo veiklą mažiausiai 3 metus, o į prekybos sąrašus traukiamų akcijų kapitalizacija arba, jei to negalima įvertinti, bendrovės kapitalas ir rezervai, įskaitant pelną ar nuostolius, per paskutinius finansinius metus turi būti ne mažesni kaip keturi milijonai eurų. Paskutinių finansinių metų finansinė atskaitomybė turi būti parengta pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus. Akcijos, kurios traukiamos į Oficialųjį prekybos sąrašą, jau turi būti viešai išplatintos tiek, kad laisvos akcijos rinkoje sudarytų ne mažiau kaip 25 proc. Įstatinio kapitalo dalies, kurią sudaro tos klasės akcijos, arba kad laisvų akcijų rinkos vertė sudarytų ne mažiau kaip 25 mln.eurų.

Baltijos Papildomasis prekybos sąrašas

Į Papildomąjį prekybos sąrašą traukiamos bendrovių, kurioms nėra taikomi kiekybiniai reikalavimai (laisvų akcijų skaičiaus ir kapitalizacijos), vertybiniais popieriai. Papildomojo prekybos sąrašo bendrovėms yra taikomi mažesni įtraukimo reikalavimai negu Oficialaus prekybos sąrašo bendrovėms.

Baltijos Fondų prekybos sąrašas
Į Fondų prekybos sąrašą yra traukiami investicinių fondų bei investicinių bendrovių investiciniai vienetai ar akcijos, kurių prekybai Baltijos šalių biržose yra taikomi tie patys principai, kaip ir kitiems nuosavybės vertybiniams popieriams.

Baltijos skolos vertybinių popierių prekybos sąrašas
Į Baltijos šalių biržų Skolos vertybinių popierių sąrašą yra traukiami šie vertybiniai popieriai:Lietuvos ir Latvijos Vyriausybių skolos vertybiniai popieriai, Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrovių, savivaldos organų, hipotekos išleisti skolos vertybiniai popieriai su skirtingais išpirkimo terminais. Prekiauti skolos vertybiniais popieriais galima tiek nacionaline (Estijos kronos, Latvijos latai, Lietuvos litai), tiek užsienio valiuta (JAV doleris, euras). Vertybinių popierių birža NASDAQ OMX Riga dar turi ir pirminį naujų skolos vertybinių popierių emisijų platinimą, kuriuo naudojasi tiek Vyriausybė, tiek bendrovės, išleidžiančios skolos vertybinius popierius.